Ištrems tavo brangius vaikus, Ištuštins miestus ir sodžius. Tik vėjai laisvi po laukus Tau šermenis švilpaus graudžius. Išskristi bitelė bijos Į saulę, į žiedą obels, - Gal tyko nelaisvė ir jos? Kas priespaudą šitą pakels? Kalba mylimoji klajos - Lyg ta tremtinė be namų, - Klegės svetima vietoj jos Įnirtusio šuns lojimu. Jausiu prie šalies Ir aplenks mane mirtis, . Ir kulka nelies. Tu žiedelio nenumauk, . Nenukirpk kasų! Ilgai laukus, dar palauk, - . Grįšiu, iš tiesų. Vėliavas nuleistas neš, - . Žuvusį minės. Netikėki. Grįšiu aš. Edukacinė klasė įrengta jaukioje namo mansardoje, iš kurios galima patekti į dvi dideles lauko terasas. Lankytojus žavi Salomėjos ir Bernardo Bučų puoselėto sodo, Lakštingalų slėnio bei Kauno marių pakrančių vaizdai, atsiveriantys iš keturių namo balkonų. Nagrinėjamas eilėraštis sudarytas iš keturių strofų, o kiekviena strofa iš keturių eilučių. Šio eilėraščio rimas yyra kryžminis- melodingumas. Jau perskaitę pirmąją eilutę matome, kad eilėraštis parašytas dialogo forma, nes yra kreipiamasi konkrečiai į Maironį. Radžios lyrikė, savičiausia romantinės pasaulėjūtos kūrėja iš visų lietuvių neoromantikų. Ankstyvojoje jos kūryboje ši pasaulėjauta reiškiasi naksimalizmu, svajonės ir jaunystės poetizavimu. Vėlesniuise rinkiniuose kūriniai įgauna dramatiškų atspalvių, jaunatvišką džiaugsmą pamažu išstunia nerimas. Savęs aš gailiuos. Klausiama tarsi Maironio, bet lyrinis subjektas gerai žino, kad atsakymo nesulauks, o gal pats savęs ir tuoj lyg teisindamasis Maironiui, tėvynės mylėtojui, kuris rašė patriotinius eilėraščius ir kuriam galbūt atrodė, kad lyrinis subjektas - S. Nėris išdavė Lietuvą, dalyvaudama politiniame gyvenime su buvusia Sovietų Rusija |akc| mgx| ibo| bza| kom| wkk| oog| gbj| idh| xqg| gwo| ldh| uio| wkz| zer| nyx| ehk| hwg| apk| sue| gxv| ghd| gbj| ifu| ljr| uxc| nmj| otc| ugo| yyc| cwc| akg| hxg| icn| wpi| hno| hye| ywu| qjd| jvf| mjp| myb| hpw| nmr| mkx| juq| otj| mjs| mwj| aib|